Beatričės Mockevičiūtės paroda „Bėgančios akys“

Galbūt šis jausmas primena akimirką, kai ryškioje šviesoje liečiame užmerktus akių vokus. Švelniomis pirštų pagalvėlėmis barstomi šviesos ratilai ir ritmingas mirgėjimas tarsi atliepia vandenyje skendintį žemės paviršių.

Menininkė Beatričė Mockevičiūtė parodoje Bėgančios akys jungia pirmines ir šiuolaikines optines patirtis. Pasak kūrėjos, dangaus skliautą atspindintis vanduo gali būti laikomas vienu pirmųjų optinių įrankių pasaulio istorijoje. Ir šiandien šviesos bangos tebeperduoda informaciją apie tolimus objektus bei įvykius. Parodai sukurtame vaizdo kūrinyje „Jūrų ausys“ autorė tyrinėja nusidėvėjusius kriauklių paviršius ir jų atspindžius. Kriauklės evoliucijos tėkmėje pakito palyginti nedaug, o jų pavidalus galima rasti skirtingų epochų mene. Šįkart vaizdą formuoja nuolatinis LED šviesos šaltinio ir jį laikančių rankų judėjimas. Sulėtintas, įprastai nepastebimas judesys kviečia stebėti šviesos projekcijos pokyčius ir nuolat kintantį poveikį regai.

Menininkės dėmesį patraukė optinio meno meistro ir kolekcininko Kazio Varnelio sukurta muziejaus erdvė, tarsi primenanti pirmuosius potvynių matavimo prietaisus – nilometrus, kuriuos sudaro laiptuoti vandeniu užsipildantys šuliniai. Remdamasi šiuo vaizdiniu, menininkė kelis parodos kūrinius įlieja į nuolatinę muziejaus ekspoziciją. Kūriniai išplečia egzistuojančias estetines jungtis ir skatina stebėti, kaip rega keičia mūsų santykį su laiko pajauta ir materialumu.

Parodos metu Kazio Varnelio studijoje bus surengtos kelios garso menininko Alano Gurino kūrinio Vidurdienis perklausos. Autorius tyrinėja garso, laiko ir erdvės santykį su žmogaus kūnu, taip išplėsdamas parodos pasakojimą. Performansų datos bus skelbiamos iš anksto muziejaus interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

Paroda Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma 2026 m. spalio 14 d. 18 val. ir veiks iki 2027 m. balandžio 11 d.

Lydimųjų renginių programa: spausti čia.

Fot. Augustinas Bėkšta, LNM