ES baroko orkestras ir keturi Bachai

Viena garsiausių muzikos istorijos šeimų, keturi kompozitoriai ir keturi skirtingi kūrybiniai braižai. Birželio 27 d. Pažaislio muzikos festivalyje viešėsiantis Europos Sąjungos baroko orkestras (European Union Baroque Orchestra, EUBO) pakvies pažinti Johanno Sebastiano Bacho ir trijų jo sūnų muzikinį palikimą. Italų klavesinininko ir dirigento Claudio Astronio vadovaujamas kolektyvas pristatys programą „Bach Unbound“ („Bachai be ribų“), kurioje atsiskleis ne tik vienos šeimos kūrybos įvairovė, bet ir XVIII a. muzikos stiliaus pokyčiai. Europos Sąjungos baroko orkestras įkurtas 1985 metais, minint trijų baroko epochos didžiųjų – J. S. Bacho, Georgo Friedricho Händelio ir Domenico Scarlatti – 300-ąsias gimimo metines. Per keturis veiklos dešimtmečius orkestras surengė daugiau kaip 900 koncertų 54 pasaulio šalyse, o jo gretose muzikavo per 600 atlikėjų. Kasmet atsinaujinantis kolektyvas suburia jaunuosius muzikantus iš įvairių Europos valstybių, suteikdamas jiems galimybę gilintis į istoriškai pagrįsto senosios muzikos atlikimo tradicijas ir dirbti su pripažintais šios srities specialistais. Koncerto programoje greta J. S. Bacho skambės jo sūnų Carlo Philippo Emanuelio, Johanno Christopho Friedricho ir Wilhelmo Friedemanno kūriniai. Nors visi trys augo išskirtinėje muzikinėje aplinkoje, kiekvienas pasirinko savitą kūrybos kelią. J. S. Bacho Kantatos BWV 42 instrumentinė simfonija atstovaus brandžiojo baroko tradicijai, o sūnų muzika atskleis, kaip keitėsi kompozitorių požiūris į harmoniją, melodiją ir instrumentinę raišką. Carlui Philippui Emanueliui Bachui būdinga itin ekspresyvi muzikos kalba, kurioje netikėtai keičiasi nuotaikos ir ryškėja emociniai kontrastai. Tai girdėsime jo Simfonijoje Nr. 5 h-moll, Wq 182. Johanno Christopho Friedricho Bacho Simfonija d-moll, W 1/3, pasižymi nuosaikesne, klasicizmo estetikai artima raiška. Tuo tarpu Wilhelmo Friedemanno Bacho Simfonijoje F-dur, F 67, dar vadinamoje „Disonansų simfonija“, netrūksta drąsių harmoninių sprendimų. Programą papildys ir šiam kompozitoriui priskiriama Siuita g-moll, BWV 1070, primenanti baroko šokių muzikos tradicijas. Keturių Bachų kūryba leis pažvelgti į vieną įdomiausių Europos muzikos istorijos laikotarpių, kai baroko epochos principus pamažu keitė naujos muzikinės idėjos, atvėrusios kelią klasicizmui.