Europos kino festivalio „Scanorama“ programa – „Atvira Lietuvos kino istorija. Amžinoji šviesa“. Rež. Algimantas Puipa

Europos kino festivalio „Scanorama“ programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ buvo sumanyta kaip nuolatinė nacionalinio kino istorijos refleksija, kurioje atsispindėtų skirtingo laikotarpio lietuvių kino raidos tendencijos, reikšmingi kino faktai, amžininkų liudijimai, netektys ir laiko patikrinti dalykai.

Kiekvienais metais gyvenimas padiktuoja šios programos esmines sudedamąsias, skatina atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtus mūsų kino istorijos faktus ir įvykius, lietuviško kino egzistencijos sovietmečiu aspektus, atrasti mūsų kūrėjų savitumą aname laike, paminėti išėjusiuosius, pasidžiaugti jubiliejais, pasijuokti iš kuriozų.

Viena šių metų programos temų susijusi su sovietmečio pabaiga ir tos pabaigos atvertomis galimybėmis. Kaip kino kūrėjams pavyko peržengti laiko slenkstį iš cenzūros į laisvą saviraišką? Kaip dabar vertiname mūsų aktorių milžinišką populiarumą ano meto sovietiniame ekrane? Kas dingo ir kas vertingo išliko šiandien?

Minėdami režisieriaus Algimanto Puipos jubiliejų priminsime ties sovietmečio žlugimo riba jo sėkmingai nuo cenzūros išsigelbėjusius filmus.

Prieš filmo peržiūrą vyks pokalbis su režisieriumi Algimantu Puipa.

Įėjimas laisvas.

FILMO APRAŠYMAS: 

Amžinoji šviesa / The Eternal Light / Algimantas Puipa, 1987, 89 min. Lietuva 

Penktojo dešimtmečio pabaiga, pavasario vandenys apsėmė Lietuvos pamario kaimus. Žmonės brenda, plaukia valtimis. Viena valtis į kaimą atvežė kilnojamąjį kiną, rusų kalba parodė pseudoistorinį filmą „Mininas ir Požarskis“. Kartu su rodytojais atplaukė ir jaunoji Amilia, į kurią iškart atkreipė dėmesį ir matininkas Anicetas – nepaisant to, kad jau turi savu jį laikančią Pranę, ir mechanizatorius Zigmas, linksmas žmogelis, painiojantis lietuvių ir rusų kalbų žodžius, tai teigiantis, jog „kolchozams kapec“, tai vėl agituojantis Anicetą už traktorius. Įžeista Pranė bando kartis ar bent pavaizduoti pakaruoklę. Išvis tais neaiškiais laikais – visi sutrikę. Amilia vis prisimena, kaip per frontą jos akyse žuvo tėvai mokytojai. Milicijos įgaliotinis Piotras Sergejevičius kamuojasi, nesuprasdamas, kur draugai, o kur priešai. Ir tik senasis kaimo filosofas Bernasius iki tam tikro momento nepraranda vilties, ką tik gimusį kumeliuką pavadina Debesiuko vardu. Aplankęs Amilią tolimame Maldeikių kaime, Anicetas ją nusitempia į miestelį santuokos įregistruoti. Bet šeima nesiklijuoja. Amilios poelgiai nepaaiškinami, kaip jos nelaukta aistra kortų lošimui. Griūvančiame kaime visi girtuokliauja, klusniai vaikšto į sovietinius rinkimus, sielvartauja dėl nulemto arklių, kuriuos esą pakeis traktoriai, likimo. Traktorius sužaloja Zigmą; atėjęs pagalbos pas Anicetą, jis sužino šeimininką išvažiavus į Rygą Pranės kritusios karvės mėsos parduoti. Be džiaugsmo, be meilės Amilia palieka namus, netapusius savais, susieina su Zigmu, bet abu, traktoriui įstrigus, žūsta po traukinio ratais. Sukrėstas Anicetas aplanko iliuzinę mirusių žmonių stotelę; paliekame jį drauge su nelinksma perspektyva, sėdintį greta kaimo namelio silueto, įaugusio į baisią blokinę kažkokio barako sieną. 

Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais.  

Iki susitikimo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Trumpai apie renginį

Data

lapkričio 14 d.

Laikas

15 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a., 501 kab.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

2,5 val.

Organizatoriai, partneriai ir rėmėjai

Europos kino festivalis „Scanorama“, Lietuvos kino centras, Nacionalinė biblioteka

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“