Kits ir Liiv: nuo Beethoveno iki Francko

Pažaislio muzikos festivalyje susitiks du tarptautinį pripažinimą pelnę Estijos atlikėjai – violončelininkas Marcelis Johannesas Kitsas ir pianistė Tähe-Lee Liiv. Jų koncertinė programa aprėps beveik du šimtmečius Europos kamerinės muzikos istorijos: nuo klasikinės Beethoveno muzikos iki romantinės Francko sonatos, pakeliui atskleidžiant ir savitus XX a. kompozitorių kūrybos pasaulius. M. J. Kitsas Lietuvos klausytojams jau pažįstamas iš ankstesnių pasirodymų. 2018 m. jis laimėjo George’o Enescu konkursą, o 2022 m. pelnė trečiąją premiją prestižiniame Karalienės Elžbietos konkurse. Su garsiais Europos orkestrais koncertuojantis violončelininkas nuo 2025 m. eina Miuncheno filharmonijos orkestro violončelių grupės koncertmeisterio pareigas. Jo scenos partnerė T.-L. Liiv – viena ryškiausių jaunosios Estijos pianistų kartos atstovių. Pianistę į savo koncertų ciklą „Building Bridges“ pakvietė seras Andrásas Schiffas, pas kurį ji taip pat studijuoja Berlyne. Pirmojoje koncerto dalyje skambės L. van Beethoveno Septynios variacijos pagal W. A. Mozarto operos „Užburtoji fleita“ dueto „Bei Männern, welche Liebe fühlen“ melodiją. Šis kūrinys – puikus kompozitoriaus gebėjimo iš paprastos muzikinės temos sukurti spalvingą ir nuotaikingą instrumentų dialogą pavyzdys. Vėliau skambėsianti Alfredo Schnittke’s „Senojo stiliaus siuita“ nukels į stilizuotą baroko muzikos pasaulį, kuriame senųjų šokių ritmai ir melodijos persipina su XX a. kompozitoriaus muzikine vaizduote. Pirmąją koncerto dalį užbaigs Benjamino Britteno Sonata violončelei ir fortepijonui, op. 65. Šį kūrinį kompozitorius 1961 m. parašė Mstislavui Rostropovičiui, su kuriuo jį siejo artima kūrybinė draugystė. Penkių dalių sonatoje atlikėjams tenka atskleisti itin skirtingas nuotaikas – nuo santūrios lyrikos ir ironijos iki veržlaus, ritmiškai sudėtingo finalo. Antrojoje dalyje klausytojai išgirs tris Nadios Boulanger pjeses violončelei ir fortepijonui. Nors ši prancūzų muzikė labiausiai išgarsėjo kaip pedagogė, kurios mokiniai vėliau tapo žymiais XX a. kompozitoriais, jos pačios kūriniai pasižymi subtilia muzikine kalba ir jautriu melodijos pojūčiu. Koncertą vainikuos Césario Francko Sonata A-dur – vienas žymiausių romantinės kamerinės muzikos opusų. Iš pradžių smuikui ir fortepijonui sukurtą sonatą violončelei pritaikė Jules’is Delsart’as, gavęs paties kompozitoriaus pritarimą. Kūrinio keturias dalis jungia nuolat sugrįžtančios muzikinės temos, kurios įgauna vis kitokį charakterį ir galiausiai susilieja pakiliame finale.