Klubas "Minčių svetainė" kviečia į pokalbių vakarą tema "Sėkmės ir laimės kaina"

Artėjant žiemai ir kalėdiniam laikotarpiui laikas pažvelgti atgal į bepraeinančius metus. Visuomenė mus skatina siekti sėmės ir laimės, ir bando įtikinti, kad tai turėtų būti standartinė nuolatinė žmogaus būsena. Ar tikrai?

17 lapkričio , 17:30 val GRAND SPA Lietuva foje kavineje

Lietuvos praktinės filosofijos klubas kviečia į susitikimą aptarti

Sėkmės ir laimės kaina.

Keletas klausimų kuriuos aptarsime 

Ar sėkmė ir laimė yra tas pats? Ar jos viena kitą papildo, ar kartais viena kitai prieštarauja?
1. Kas yra sėkmė ir laimė Jums?
Kaip aš apibrėžiu sėkmę?
Kaip aš apibrėžiu laimę?
Ar galiu būti sėkmingas, bet nelaimingas?
Ar galiu būti laimingas, bet nesėkmingas?
Iš kur atsirado jūsų sėkmės ir laimės samprata? Ar ją sukūrėte patys, ar perėmėte iš tėvų, visuomenės, aplinkos?
Ar žmogus gali būti laikomas sėkmingu, jeigu pats jaučiasi nesėkmingas ar nelaimingas? Kodel gali susikurti toks paradoksas?

2. Mano gyvenimo sėkmės auditas.
Kiek procentų sėkmingu laikau savo gyvenimą iki šiol?
Kiek procentų laimingas jaučiuosi šiandien?
Kiek procentų savo potencialo, mano manymu, esu realizavęs?
Kiek procentų sėkmės ir laimės norėčiau pasiekti ateityje?
Kodėl pasirinkote būtent tokius skaičius?
Kas trukdo pasiekti 100 %?
Ar 100 % apskritai įmanoma?
Ar didesnė sėkmė visada reikštų didesnę laimę?
Filosofinis iššūkis: jeigu visada norime daugiau (galbut neribotai), ar apskritai galime kada nors jaustis sėkmingi?

3. Kokia mano sėkmės kaina?
Eksperimentas
Įsivaizduokite, kad jums pasiūloma pasiekti didžiausią gyvenimo tikslą, tačiau už tai turėsite paaukoti vieną iš šių dalykų:
Sveikatą
Artimus santykius
Laisvalaikį ir asmeninę laisvę
Vidinę ramybę
Galimybę būti savimi
Ką būtumėte pasirengę paaukoti? Ko niekada neaukotumėte?
Galbūt jau esate sumokėjęs pernelyg didelę kainą už savo pasiekimus?
Ar buvo tikslų, kuriuos pasiekęs supratote, kad jie nebuvo verti pastangų?
Ar atsisakyti ambicijų kartais reiškia ne pralaimėjimą, o išmintį?

4. Kada man gana?
Kuri pozicija Jums artimensė?
A. pozicija: žmogus turi nuolat siekti daugiau, tobulėti ir realizuoti savo galimybes.
B. pozicija: žmogus turi išmokti pasitenkinti tuo, ką turi, nes nuolatinis siekimas daugiau trukdo būti laimingam, sukelia stresa ir atima galimybes dziaugtis tuo ka turime.
Kaip nusprendžiu, kada man jau gana?
Ar yra riba tarp sveikų ambicijų ir nesibaigiančio nepasitenkinimo?
Ar galiu nustoti siekti daugiau ir vis tiek jaustis vertingas?
Kviečiame pokalbiui ir diskusijai, ir jungtis į mūsų klubą!