KOTRYNOS JOGAILAITĖS KULTŪRINIS PALIKIMAS: Koncertas-paskaita minint Švedijos karalienės 500-ąsias gimimo metines.

Lapkričio 19 d. 17.30 val. KOTRYNOS JOGAILAITĖS KULTŪRINIS PALIKIMAS: Koncertas-paskaita minint Švedijos karalienės 500-ąsias gimimo metines. Atlikėjai: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas) kartu su tarptautiniu senosios muzikos ansambliu CANTO FIORITO: Rodrigo Calveyra, meno vadovas, išilginė fleita, kornetas (Brazilija/ Prancūzija), Karl Nyhlin, liutnia (Švedija), Mariangiola Martello, klavesinas (Italija/ Švedija).  Istorines įžvalgas apie Švedijos karalienės ir Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimą bei palikimą pristatys istorikė, lektorė Erika Meškauskienė.

Šiais metais minimos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, Švedijos karalienės, Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės (1526–1583), 500-osios gimimo metinės. Tai asmenybė, kuri savo elegancija, intelektu ir vizija tapo tiltu tarp Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų kultūrų.

Lenkijos ir Lietuvos valstybės princesė Kotryna buvo ugdoma italų mokytojų, kurie puoselėjo jos rafinuotą kalbos, meno ir muzikos pajautą – pačią Renesanso dvasios esmę. Ištekėjusi už būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos, ji šią dvasią atnešė ir į Šiaurę. Kotryna reikšmingai prisidėjo prie Renesanso kultūros įsitvirtinimo Švedijoje – atsivežė Italijoje išsilavinusių dvasininkų, muzikantų, menininkų, taip pat knygų. Ji aktyviai formavo Jono III Vazos dvaro skonį architektūros, liturgijos ir muzikos srityse, skatindama humanistinę, katalikiškąją itališkojo Renesanso kultūros kryptį, kuri ryškiai skyrėsi nuo santūresnio švediškojo protestantiškojo modelio.

Kotrynos Jogailaitės išsilavinimas formavo ir jos sūnaus Žygimanto Vazos meninį pasaulį. Dar vaikystėje karalaitis mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o vėliau tapo vienu didžiausių muzikos gerbėjų. Tapęs valdovu, į savo dvarą jis kvietė ryškiausius italų kompozitorius bei atlikėjus ir sukūrė vieną gyvybingiausių karališkųjų kapelų Europoje. Per jį Kotrynos Jogailaitės puoselėtas Renesanso paveldas įsiliejo į visos epochos garsovaizdį – dialogą tarp rafinuoto Renesanso kontrapunkto ir ekspresyvios ankstyvojo Baroko energijos.

Ši programa atskleidžia muziką iš Kotrynos Jogailaitės epochos aplinkos, sujungdama jos itališkas šaknis (per motiną Boną Sforcą) ir vėlesnį gyvenimą Šiaurės šalyse.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Švedijos menų taryba. Projektą organizuoja VšĮ „Canto fiorito“. Partneriai: Kėdainių krašto muziejus, Valdovų rūmų muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla”.

Koncertas nemokamas