Kotrynos Jogailaitės kultūrinis palikimas: paskaita-koncertas minint valdovės 500-ąsias gimimo metines

Šiais metais minimos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, Švedijos karalienės, Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės (1526–1583), 500-osios gimimo metinės. Tai asmenybė, kuri savo elegancija, intelektu ir vizija tapo tiltu tarp Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų kultūrų.

 

Lenkijos ir Lietuvos valstybės princesė Kotryna buvo ugdoma italų mokytojų, kurie puoselėjo jos rafinuotą kalbos, meno ir muzikos pajautą – pačią Renesanso dvasios esmę. Ištekėjusi už būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos, ji šią dvasią atnešė ir į Šiaurę. Kotryna reikšmingai prisidėjo prie Renesanso kultūros įsitvirtinimo Švedijoje – atsivežė Italijoje išsilavinusių dvasininkų, muzikantų, menininkų, taip pat knygų. Ji aktyviai formavo Jono III Vazos dvaro skonį architektūros, liturgijos ir muzikos srityse, skatindama humanistinę, katalikiškąją itališkojo Renesanso kultūros kryptį, kuri ryškiai skyrėsi nuo santūresnio švediškojo protestantiškojo modelio.

 

Kotrynos Jogailaitės išsilavinimas formavo ir jos sūnaus Žygimanto Vazos meninį pasaulį. Dar vaikystėje karalaitis mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o vėliau tapo vienu didžiausių muzikos gerbėjų. Tapęs valdovu, į savo dvarą jis kvietė ryškiausius italų kompozitorius bei atlikėjus ir sukūrė vieną gyvybingiausių karališkųjų kapelų Europoje. Per jį Kotrynos Jogailaitės puoselėtas Renesanso paveldas įsiliejo į visos epochos garsovaizdį – dialogą tarp rafinuoto Renesanso kontrapunkto ir ekspresyvios ankstyvojo Baroko energijos.

 

Minint Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo metines, Vilniuje įsikūręs senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ parengė specialią muzikinę programą kartu su švedų muzikantais – klavesinininke Mariangiola Martello ir liutnininku Karlu Nyhlinu. Programoje pristatoma Kotrynos Jogailaitės laikais Lenkijos ir Lietuvos dvare kūrusių kompozitorių, tokių kaip Diomedas Katas (Diomedes Cato), Martynas Lvovietis (Martinus Leopolita), Vaclovas Šamotulietis (Venceslaus Samotulinus), Valentinas Bakfarkas (Valentin Bakfark), muzika ir Kotrynos sūnaus Žygimanto Vazos dvare dirbusių kompozitorių, tokių kaip Luka Marencijus (Luca Marenzio), Anibalė Stabilė (Annibale Stabile), Asprilijus Pačelis (Asprilio Pacelli), Džovanis Valentinis (Giovanni Valentini) ir Tarkvinijus Merula (Tarquinio Merula), kūriniai. Integralia koncerto dalimi taps istorikės, gidės, televizijos laidų apie istoriją vedėjos Erikos Meškauskienės pasakojimai apie Kotrynos Jogailaitės gyvenimą, istorinį ir kultūrinį vaidmenį.

 

Renginį remia Švedijos menų taryba

 

Renginys nemokamas, tačiau būtina registruotis iš anksto. 

 

Po renginio maloniai kviečiame aplankyti tarptautinę parodą „Žygimanto Augusto meilės simbolis. Elžbietos ir Barboros portretų diptikas“.