Paroda „Viduramžių komiksai“

Viduramžiais vadinama epocha, trukusi nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo (V a.) iki XIII–XV amžiaus. Italų poetas Francesco Petrarca pavartojo „tamsiųjų amžių“ terminą šiam laikotarpiui įvardinti, ilgam įtvirtindamas mitą apie Europos intelektinį ir kultūrinį sąstingį. Ir nors Renesanso humanistams ši epocha atrodė skendinti antikinės kultūros šešėlyje, viduramžių reikšmės nereikėtų nuvertinti, nes būtent tada buvo padėti tvirti pamatai šiuolaikinei Europai: atsirado universitetai, miestų savivalda ir teisinė sistema, išrastas knygų spausdinimas, sukėlęs tikrą informacinę revoliuciją. Šie ir daugybė kitų to meto atradimų negrįžtamai pakeitė pasaulį ir davė pradžią vėlesnei technologinei pažangai.

Koklinė krosnis – vienas iš vėlyvųjų viduramžių atradimų, kuriuo naudojamės iki šiol. XIII amžiuje Europoje klimatas ėmė vėsti, todėl reikėjo rasti būdą, kaip greitai ir efektyviai prišildyti patalpas. Pirmosios tokios krosnys atsirado Alpių regione. Ilgainiui jos tapo ne tik funkcionaliu, bet ir svarbiu patalpas puošiančiu elementu. Koklių plokštėse buvo atspaudžiami įvairūs siužetai, kuriuos to meto žmonės galėjo skaityti, kaip šiais laikais skaitome komiksus: didikų herbai, scenos iš šventųjų gyvenimo, fantastinės būtybės ir gyvūnai, pamokančios alegorijos, dvaro gyvenimo atspindžiai – medžioklė, riterių turnyrai, muzikavimas ir kita. Tokius šildymo įrenginius galėjo įsigyti tik turtinga diduomenė.

Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ši vėlyvųjų viduramžių naujovė iš kaimyninių kraštų atkeliavo beveik nevėluodama: XV amžiuje krosnys jau buvo mūrijamos tiek iš žiestų, indus primenančių, tiek iš plokštinių dekoruotų koklių. Gotikinių koklių aptinkama Vilniuje ir Trakuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare arba vietose, kur gyveno valstybės pareigūnai, turtingi miestiečiai. Koklių su vienodais siužetais, valstybiniais ir dinastiniais herbais – Lenkijos Ereliu, Gediminaičių ir Jogailaičių simboliais – randama tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Būtent tokie dirbiniai tapo šios tarptautinės parodos pagrindu. Parodoje pristatomi eksponatai iš Lenkijos valstybės ištakų muziejaus Gniezne ir Kelcų nacionalinio muziejaus, taip pat iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Trakų istorijos muziejaus rinkinių.

Paroda kviečia pasinerti į fantastišką ir magišką vėlyvųjų viduramžių pasaulį, patirti, kad prieš kelis šimtus metų atsiradę simboliai ir anų laikų žmogaus vaizduotėje užgimusios būtybės iki šiol išlieka mūsų kasdienybės dalimi, ir pamąstyti, kokią prasmę jie įgyja šiuolaikinėje kultūroje.

Paroda „Viduramžių komiksai“ atidaroma Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje rugsėjo 23 d. 18 val.

Plačiau skaitykite pranešime žiniasklaidai: spausti čia.