„ROMANAS“. ROMANO KRASNINKEVIČIAUS (1926–1996) KŪRYBOS PARODA

Lapkričio 18 d., trečiadienį, 17 val. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) atidaroma Romano Krasninkevičiaus kūrybos paroda „ROMANAS“.

Ar vardas gali nulemti likimą? Žvelgiant į Romano Krasninkevičiaus gyvenimą ir kūrybą, šis klausimas praranda retorinį pobūdį, nes Romano gyvenimas iš tiesų virto romanu – ilgu, vingiuotu, dramatišku pasakojimu, persikėlusiu į jo kūrybą, tapusią savotišku gyvenimo metraščiu.

Karo ir pokario patirtys, artimųjų netektys, vaikystės prisiminimai, vienatvė, meilė gimtajam kraštui ir liaudies dainoms virto jo kūrinių temomis. Beveik nebuvo gyvenimo patirties, kuri anksčiau ar vėliau netaptų kūriniu. Romano gyvenimą ženklino ir vienatvė, ilgainiui tapusi ne vien skaudžia patirtimi, bet ir jo paties pasirinktu gyvenimo būdu.

„ROMANAS“ – tai paroda apie skausmą ir jo virsmą kūryba. Kančia Romanui tapo savotiška kūrybos mūza – ne įkvėpimu, žadinančiu vaizduotę, o jėga, verčiančia raižyti lentos paviršių. Likimo smūgius Romanas perkeldavo į medžiagą impulsyviai, kartais netikėtai išplėšdamas spintos duris ar griebdamas taburetę ir įnirtingai raižydamas tai, kas spaudė iš vidaus. Jo žodžiai „o man kūryba buvo tragedija, baisi tragedija!“ – tai  negailestinga išpažintis. Kančia Romanui buvo kūrybos medžiaga, jos jėga ir jos kaina.

XVIII–XIX a. liaudiškų medžio raižinių įkvėpta vaizdinė kalba, kompoziciniai principai ir ikonografija jo darbuose įgyja naujas, autobiografines prasmes. „Lakoniškas piešinys, sodrus kontūras, monumentalios figūros, poetiškos metaforos ir į raižinius įkomponuoti tekstai kuria savitą pasaulį, kuriame tikrovė pinasi su prisiminimais, sapnais ir vidiniais išgyvenimais. Raižinių veikėjai neretai primena patį Romaną – vešlia barzda, sudėjimu, veido bruožais,“ – pastebi parodos kuratorė Vilma Kilinskienė.

„ROMANAS“ – tai paroda apie žmogų, kurio kūrybos pagrindu buvo jo paties gyvenimas, o menas tapo jam būdu išlikti ir įamžinti tai, kas brangiausia. 

Parodos kuratorė: Vilma Kilinskienė
Parodos koordinatorės: Raimonda Mineikė, Silvija Burokaitė
Parodos dizainerė ir architektė: Lina Mozūraitė

Dėkojame: Aušrai Sedlevičiūtei, Monikai Gineikienei, Romui Linioniui, Audronei Šlyterienei, UAB „Užuovėja“, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejui, Linui Citvarui, Ryčiui Želniui, Tautvydui Nomeikai, Onutei Surdokienei, Aurelijai Rukšaitei, R. Krasninkevičiaus artimiesiems, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.