KELIAUJANTYS. rež. Árpád Schilling

„Keliaujantys“ – tai trečiasis vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo pastatymas Jaunimo teatre. Šįkart režisierius bendram darbui subūrė beveik visą teatro trupę siekdamas sukurti spektaklį, pasakojantį apie patį teatrą per kuriančių žmonių bendruomenės istoriją. Apie jos kelionę laike keičiantis kartoms. Apie tai, kas atskirus individus sieja vieną su kitu, ir kas skiria. Kas laiko tėkmėje išnyksta, ir kas išlieka…

Šiuo spektakliu siekiu pabrėžti teatro trupės svarbą, o ji gyva tuomet, kai nuolat keliauja. Per skirtingus istorinius laikotarpius, įvairius stilius, įvairias temas, skirtingas auditorijas… Kiekvienas taip pat keliauja savo viduje, dvasiškai. Išgyvena nuolatinį atsinaujinimą. Keliavimas man reiškia būtinybę atgimti. Nepasiduoti. Turime nuolat judėti ir kisti, kad išliktume gyvi.

Mums reikia kažko, kas mus vienytų. Labiau nei baimė ir pasididžiavimas. Ne kalba, ne vėliava, ne istorija. Kažkas daugiau nei tai. Mus gali vienyti suvokimas, kad egzistuojame vienas kitam, esame žmonės… Choras laike ir erdvėje. Žmonės interesų ir vertybių kovoje. Kuo daugiau interesų, tuo mažiau vertybių. Ir atvirkščiai. Choras, kaip karavanas, juda. Jis eina į priekį, vėl ir vėl įprasmindamas save. Nes gyventi reikia. Ir turime dainuoti. Kam gyventi, jei negalime laisvai dainuoti?,– klausia Á. Schillingas.