„LIMBO“ režisierius ir inscenizacijos autorius Ilja Moščickij

Dviejų dalių spektaklis

Trukmė – 1 val. 50 min.

Premjera – 2026 m. rugsėjo 4, 5 d.

Spektaklis rusų kalba su lietuviškais surtitrais

Kūrybinė grupė:

Režisierius ir inscenizacijos autorius   – Ilja Moščickij

Scenografė ir kostiumų dailininkė  – Natalija Černova

Kompozitorius  – Dmytro Saratskyj

Režisieriaus padėjėja  – Tatjana Belanouskaja 

Spektaklio vadybininkė  – Aleksandra Šalkinė

Šviesų dailininkas  –

Vaidina:

Igoris Abramovičius, Artūras Aleksejevas, Nikolaj Antonov, Jelena Bogdanovič, Vladimir Dorondov, Mila Ivanova, Viktoriia Aliukone-Mirošnikova, Alisija Nesterova, Vera Stasenia,  Maksim Tuchvatulin

LIMBO – tai pirmas Pragaro ratas „Dieviškojoje komedijoje“.

LIMBO – būsena po skyrybų, po mylimo žmogaus mirties, po emigracijos, po karo, atleidus iš darbo.

LIMBO – tai vieta be kančios, bet kartu ir be vilties. Dante Alighieri pirmojoje „Dieviškosios komedijos“ dalyje ten patalpino Homerą, Horacijų, Ovidijų, Sokratą, Platoną ir Vergilijų.

LIMBO – tai iš Vest Indijos kilęs populiarus šokis, kurio metu šokėjai išsiriesdami turi pralįsti po vis nuleidžiama kartele.

LIMBO – britų priešpovandeninis bombų paleidimo įrenginys.

To be in LIMBO. Anglų kalba – būti įstrigusiam, atsidurti nežinioje, laukti sprendimo, nesuprasti, kas bus toliau.

Žodis „LIMBO“ dažnai vartojamas tekstuose apie pabėgėlius, tranzito stovyklas, prieglobsčio laukimą, deportacijas.

„LIMBO“ – „Inferno“ operacinės sistemos programavimo kalba, sukurta UNIX kūrėjų.

„LIMBO“ – vaizdo žaidimas, sukurtas Danijos studijos „Playdead“.

„LIMBO“ – Valerijaus Meladzės daina iš albumo „Sera“.

Ilja Moščickij – teatro režisierius ir kuratorius, kūryboje ieško naujų žiūrovo, atlikėjo ir erdvės bendravimo formų. Teatrą išnaudoja kaip tyrimo ir bendro patyrimo vietą. Nuo 2022-ųjų dirba ir gyvena Jerevane. Šiuo metu vadovauja 2018 m. įkurtai tarptautinei teatro platformai „Chronotope“. Yra vienas iš tarptautinio šiuolaikinio teatro ir performansų festivalio „Chronofest“ kuratorių. „Chronotope“ gyvendina autorinius teatro projektus, o festivalis jungia įvairių šalių nepriklausomus menininkus ir teatro kolektyvus.

Žymesni I. Moščickio spektakliai: „Džono Demjaniuko teismas. Holokausto kabaretas“, „Nerimo knyga“, „Michaelo Craigo Martino ąžuolas“, „To Forget“ etc.